pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia 2008 m. GAVNIOS PROGA
 
 

„Kristus dl js tapo vargdieniu“ (plg. 2 Kor 8, 9)

Mieli broliai ir seserys,

1. Kiekvienais metais gavnia suteikia mums apvaizdik prog apmstyti ms krikionikojo gyvenimo prasm bei vert ir skatina i naujo atrasti Dievo gailestingum, kad savo ruotu patys taptume gailestingesni savo broliams. Gavnios laikotarpiu Banyia silo tam tikrus ypatingus pareigojimus, kurie konkreiu bdu lydt tikiniuosius tame vidinio atsinaujinimo procese: tai malda, pasninkas ir imalda. Šiais metais tradicinje Gavnios inioje noriu atkreipti dmes imaldos praktik, kuri yra konkretus bdas padti stokojantiems, o drauge asketin praktika, leidianti isilaisvinti nuo prisiriimo prie emikj grybi. Apie tai, kokia didel mediagini turt traukos jga ir koks rytingas turi bti ms apsisprendimas nepaversti i turt stabais, Jzus neataukiamai sako: „Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Lk 16, 13).

Imalda padeda veikti t nepaliaujam pagund, mokydama mus atsiliepti artimo poreikius ir dalytis su kitais tuo, k Dievo gerumo dka turime. Toks yra per gavni vairiose pasaulio dalyse varg labui organizuojam speciali rinkliav tikslas. Taip su vidiniu apsivalymu siejama konkreti banytins bendrysts iraika, kaip buvo ankstyvojoje Banyioje. Apie tai kalba ventasis Paulius savo laikuose dl rinkliav Jeruzals bendruomens labui (plg. 2 Kor 8–9; Rom 15, 25–27).

2. Evangelija moko, kad esame ne turim grybi savininkai, bet valdytojai; todl negalime j laikyti savo iskirtine nuosavybe, jos pripaintinos priemonmis, kuriomis naudojasi Viepats, kviesdamas kiekvien ms tapti jo apvaizdos tarpininku artimo atvilgiu. Katalik Banyios katekizmas primena, kad mediagins grybs gyja visuomenin vert pagal j visuotins paskirties princip (plg. KBK, 2404).

Evangelijoje Jzus aikiai spja tuos, kurie savo emikaisiais turtais naudojasi tik patys. velgiant daugyb nieko neturini ir bad keniani moni, tarsi galingas priekaitas skamba v. Jono odiai: „Jei kas turt pasaulio turt ir, pastebjs vargo spaudiam brol, urakint jam savo ird, – kaip jame pasiliks Dievo meil?“ (1 Jn 3, 17). Tuo stipriau skamba raginimas dalytis tuose kratuose, kur daugum gyventoj sudaro krikionys, nes j atsakomyb u minias, patirianias varg ir apleistum, yra dar didesn. Ateiti jiems pagalb yra teisingumo pareiga net labiau negu gailestingumo aktas.

3. Evangelija irykina bding krikionikosios imaldos bruo: ji turi bti duodama slapta. „Teneino tavo kair, k daro dein, kad tavo imalda likt slaptoje“ (Mt 6, 3–4). Kiek anksiau buvo pasakyta, jog nedera girtis savo gerais darbais, kad nebt rizikuojama prarasti atpildo danguje (Mt 6, 1–2). Jzaus mokinys turi rpintis, kad viskas tarnaut didesnei Dievo garbei. Jzus primena: „Taip tevieia ir js viesa moni akivaizdoje, kad jie matyt gerus js darbus ir lovint js Tv danguje“ (Mt 5, 16). Todl visk reikia daryti Dievo, o ne savo garbei. Mieli broliai ir seserys, tegu to suvokimas lydi kiekvien pagalbos artimui gest, vengiant atkreipti dmes save paius. Jei vykdydami gerus darbus nesiekiame Dievo garbs ir tikro broli grio, o veikiau rpinams asmenine nauda ar tiesiog siekiame aplodisment, nesielgiame pagal Evangelijos dvasi. Šiuolaikinje vizualins raikos visuomenje reikia ilaikyti didel jautrum, nes ta pagunda dana. Evangelin imalda nra paprasta filantropija; tai veikiau konkreti iraika gailestingosios meils, dievikosios dorybs, reikalaujanios vidujai atsigrti Dievo ir broli meil, sekti Jz Krist, kuris mirdamas ant kryiaus u mus iki galo atsidav. Ar galima nedkoti Dievui u toki daugyb moni, kurie tyliai, toli medij formuojamos visuomens proektori, ia dvasia vykdo didiadvasik veikl, teikdami param stokojaniam artimui? Nedaug vertas savo grybi davimas kitiems, jei dl to irdis prisipildo puikybs; todl tas, kuris ino, jog Dievas „regi slaptoje“ ir slaptoje atlygina, neieko, kad jo gailestingumo darbus pripaint mons.

4. Šventasis Ratas kvieia pavelgti imald giliau, pranokstant grynai mediagin matmen, ir moko, jog daugiau diaugsmo teikia davimas negu gavimas (plg. Apd 20, 35). Kai elgiams su meile, ireikiame savo bties ties: juk esame sukurti ne dl savs, bet dl Dievo ir dl broli (plg. 2 Kor 5, 15). Kiek kart dl Dievo meils dalijams savo grybmis su j stokojaniais artimaisiais, visuomet patiriame, jog gyvenimo pilnatv gimdo meil, ir viskas grta kaip palaiminimas vidinio pasitenkinimo ir diaugsmo pavidalu. Dangaus Tvas atlygina u ms imaldas savo diaugsmu. Negana to, ventasis Petras tarp dvasini imaldos vaisi mini taip pat nuodmi atleidim. Jis rao: „Meil udengia nuodmi gausyb“ (1 Pt 4, 8). Gavnios liturgijoje danai primenama, jog Dievas mums, nusidjliams, duoda galimyb gauti atleidim. Dalijimasis su vargais tuo, k turime, parengia mus priimti t dovan. Šiuo momentu turiu omenyje tuos, kuriuos slegia vykdytas blogis ir btent dl to jie jauiasi tolimi Dievui, pilni baims ir beveik negalintys kreiptis j. Imalda, suartindama mus su kitais, suartina mus su Dievu ir gali tapti tikro atsivertimo, susitaikinimo su Juo ir su broliais priemone.

5. Imalda moko didiadvasikos meils. Šv. Juozapas Benediktas Cottolengo ne kart primin: „Niekuomet neskaiiuokite monet, kurias duodate, nes visuomet kartoju: jei duodant imald kair ranka neturi inoti, k daro dein, tai ir deinioji neturi inoti, k pati daro“ (Detti e pensieri, Edilibri, 201). Šia prasme nepaprastai ikalbingas yra evangelinis epizodas, kur neturtinga nal meta ventyklos id „visa, k turjo“ (Mk 12, 44). Jos smulki ir nereikminga moneta tampa ikalbingas simbolis: ta nal duoda Dievui ne i savo pertekliaus, ne tiek, k ji turi, bet kas ji yra – vis save.

Šis jaudinantis epizodas yra trauktas dien prie pat Jzaus mirt apraym. Šventasis Paulius rao, kad Jzus tapo vargdieniu, kad praturtint mus savo neturtu (plg. 2 Kor 8, 9), jis atidav u mus vis save. Gavnia ragina imti i jo pavyzd taip pat praktikuojant imald. I jo galime pasimokyti, kaip savo gyvenim daryti visa apimania dovana. Sekdami juo, gyjame gebjim ir atvirum duoti ne tik truput to, k turime, bet save paius. Argi visos Evangelijos negalime apibendrinti vienu meils sakymu? Gavnios imaldos praktika turi bti priemon, leidianti pagilinti ms krikionikj paaukim. Krikionis, nesuinteresuotai aukodamas save pat, liudija, jog ne mediaginis turtas diktuoja bties dsnius, bet meil. Imaldai vert suteikia meil, kvepianti vairi dovanos form, pagal kiekvieno galimybes ir slygas.

6. Mieli broliai ir seserys, gavnia ragina mus „ugdyti dvasi“, taip pat ugdytis per imaldos praktik, kad augtume meile ir atpaintume varguose pat Krist. Apatal darbuose pasakojama, kad prie ventyklos dur praaniam imaldos luoiui Petras suuko: „Sidabro nei aukso a neturiu, bet k turiu, t duosiu. Jzaus Kristaus Nazarieio vardu kelkis ir vaikiok!“ (Apd 3, 6). Ms duodama imalda enklina didesn dovan, kuri galime paaukoti kitiems skelbdami Krist ir liudydami j – T, kurio vardu yra tikrasis gyvenimas. Todl laikotarp teenklina pastanga individualiai ir bendruomenikai labiau lietis prie Kristaus, kad btume jo meils liudininkais. Tegu Marija, Motina ir itikima Viepaties tarnait, padeda tikintiesiems kovoti gavnios „dvasin kov“ maldos, pasninko ir imaldos ginklais, kad Velyk ventes galt vsti dvasikai atsinaujin. To linkdamas su diaugsmu teikiu visiems apatalikj palaiminim.

I Vatikano 2007 m. spalio 30 d.
_______________________________________

„Banyios inios“, 2008 sausio 31, Nr. 2.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi